„Pradžioje buvo Žodis“, – rašoma Evangelijoje pagal Joną. Ir nors ši mintis turi gilią dvasinę prasmę, ji primena ir paprastą kasdienę tiesą: žodžiai dažnai tampa pradžia to, ką pradedame jausti, galvoti ir daryti.
Tai, kaip kalbamės su savimi ir kitais, nėra vien apsikeitimas informacija. Žodžiai gali tapti kibirkštimi, įžiebiančia įtampą, kaltę ar bejėgiškumą, tačiau gali būti ir atrama – nuraminti, suteikti aiškumo bei sugrąžinti saugumo jausmą.
Pasakymas „aš ir vėl viską sugadinau“ užveria duris ir palieka mus kaltės kambaryje. O sakinys „man nepavyko taip, kaip tikėjausi, bet galiu suprasti, kas nutiko“ tas duris šiek tiek praveria. Situacija nepasikeičia akimirksniu, tačiau pasikeičia mūsų santykis su ja.
Todėl verta klausytis ne tik to, ką sakome, bet ir kaip tai pasakome. Kartais vienas žodis tampa audros pradžia, o kartais – pirmuoju žingsniu iš jos.
Žodžio svarbą emocinei savijautai patvirtina įvairių mokslinių tyrimų rezultatai.
- Pavyzdžiui, Matthew Liebermano ir kolegų atliktas smegenų vaizdinimo tyrimas parodė, kad emocijos įvardijimas žodžiais buvo susijęs su mažesniu migdolinio kūno – su emociniu pavojaus signalu siejamos smegenų srities – aktyvumu ir didesniu prefrontalinės žievės aktyvumu. Paprastas sakinys „aš jaučiu nerimą“ gali padėti emociją ne tik išgyventi, bet ir pradėti ją reguliuoti.
- Svarbu ir tai, kaip kreipiamės į save. Ethano Krosso ir kolegų septyniuose tyrimuose, kuriuose iš viso dalyvavo 585 žmonės, nustatyta, kad kalbėjimas su savimi vartojant savo vardą arba įvardžius „tu“, „jis“ ar „ji“ padėjo atsitraukti nuo emocinės situacijos ir pažvelgti į ją iš šalies. Kitaip tariant, klausimas „Ką dabar galėtų padaryti Rasa?“ gali suteikti daugiau aiškumo nei „Ką aš dabar darysiu?“ Kitame tyrime nustatyta, kad toks kalbėjimas su savimi trečiuoju asmeniu sumažino neurologinį emocinės reakcijos rodiklį jau per pirmąją sekundę žiūrint į nemalonius vaizdus. Tam nereikėjo didesnių sąmoningų pastangų ar papildomos savikontrolės.
- Žodžiai gali tapti vidinio pokyčio pradžia. Tai įdomiai atskleidžia Jameso Pennebakerio ir Cindy Chung tyrimas. Žmonės, kurie savo išgyvenimus, mintis ir jausmus išreiškė raštu, po devynių mėnesių nurodė mažiau fizinių simptomų nei tie, kurie rašė tik apie neutralius kasdienybės įvykius. Kartais vien tai, kad neaiškiai vidinei patirčiai suteikiame žodžius, padeda iš chaotiško jausmų debesies sukurti suprantamesnį pasakojimą. Kai patirtis „užrakinta“ viduje, ji reikalauja nuolatinės psichinės energijos, kai ją išrašai mintys tampa struktūruos, „sudėliotos į vietą“ ir natūraliai sumažina vidinį stresą.
Verta pastebėti ne tik tai, ką sau sakome, bet ir kaip tai pasakome. Frazė „aš ir vėl viską sugadinau“ stiprina kaltę ir bejėgiškumą, o „man nepavyko taip, kaip tikėjausi, bet galiu suprasti, kas nutiko“ atveria erdvę smalsumui, aiškumui ir veiksmui. Žodžiai nepanaikina sunkios emocijos, tačiau gali padėti ją iš chaotiškos audros paversti reiškiniu, kurį galime įvardyti, suprasti ir išbūti.
TAPATYBĖ
„AŠ” sakiniai formuoja tapatybę. Tai ką darau, jaučiu, galvoju, dirbu… yra tik laikinos būsenos.
Atsakyk spontaniškai apie savo darbą: Aš esu tas ir tas …” ar „Aš dirbu tuo ir tuo” Štai ir užuomina.
NORIU
Stipriname tai apie ką galvojame. Kalbėdamas apie siekiamybę, o ne apie trūkumą – reikšmingai padidini tikimybę pasiekti. Atsisakau saldumynų ar Renkuosi sveiką maistą.
SILPNINU ŽODŽIAIS
Venk autoritetą ir įsitikinimą mažinančių žodžių kai nori pokyčio.
Bandysiu – Darysiu.
Galbūt, turbūt – Žinoma.
Reikėtų – Noriu.
ETIKETĖS
Sąmonė priešinasi 100 proc. teiginiams, o supaprastinti apibūdinaimai gali iškraipyti realybę ir susiaurinti mąstymą. Visada taip – šioje situacijoje
Niekada nepavyksta – šį kartą nepavyko
NEIGIMAS
Sąmonė fokusuojasi į vaizdą, emociją ir dažnai praleidžia žodelį NE
„Nebevalgysiu bandelių – rinksiuosi sveiką maistą
Nebetingėsiu – sportuosiu
Formuok teigiamą Tapatybę.
Kalbėk apie tai ko nori, sieki, svajoji.
Nesėk abejonės, kai reikia sprendimo ir veiksmo
Nesupaprastink nei savęs nei kito iki etiketės
Turtinga kalba praturtins ir gyvenimą
Pastebėk kaip kalbiesi su savimi. Ar žodžiai tave augina, drąsina, įgalina? O gal nepastebimai menkina, gąsdina ar verčia abejoti savimi?
Atpažink posakius atkeliavusius iš iš istorinio nesaugumo, stygiaus ar išlikimo mąstysenos. Tokios frazės kaip „per daug nesidžiauk”, „kentėti normalu”, „jausmus pasilik sau” kadaise galėjo padėti prisitaikyti prie sudėtingų laikmečio aplinkybių.
Šiandien nuolatinis atsargumas, kančios normalizavimas, emocijų slopinimas gali trukdyti jausti daugiau lengvumo, artumo ar džiaugsmo. Keisdami savo kalbą po truputį keičiame ir savo santykį su savimi ir gyvenimu.
Kalba formuoja realybės suvokimą. Labai lengva patikėti tuo ką sakai sau, tad gyvenimą formuojančią dovaną naudok atsakingai.
Kalba, taip pat ir jos rašymas gali puikiai padėti valdyti emocijas. Kai patirtis „užrakinta“ viduje, ji reikalauja nuolatinės psichinės energijos, kai ją išjauti (dar geriau jeigu išrašai) mintys tampa struktūruos, „sudėliotos į vietą“ ir natūraliai sumažina vidinį stresą. Išbandyk – rezultatai gali nustebinti.
Būk sau geriausias draugas, naudok žodį atsakingai.
Jei pastebi, kad Tavo kalboje įsitvirtinę automatiniai žodžiai ir posakiai kuria neigiamas mintis, riboja patirtis bei trukdo džiaugtis gyvenimu, verta juos sąmoningai peržiūrėti ir keisti.