Lietuvių kalboje slypi graži išmintis – žodžiai LAIMĖ ir LAIMĖTI kyla iš tos pačios šaknies. Galbūt tai neatsitiktinumas.
Gal didžiausias gyvenimo laimėjimas nėra pasiekti daugiau, o išmokti kurti daugiau laimės savyje. Kurdamas laimę kiekvieną dieną iš tiesų laimi gyvenimą.
Laimė prasideda nuo mūsų vidaus – nuo minčių, įsitikinimų, emocijų ir santykio su savimi. Žmogus negali pasirinkti visų gyvenimo aplinkybių, bet gali reikšmingai paveikti tai, kaip jas išgyvena ir ką dėl jų daro. Keisdami savo vidinį pasaulį dažnai kitaip pradedame matyti ir išorinį.
Hipnoterapija gali būti viena iš priemonių šiame kelyje. Ji padeda geriau pažinti save, pastebėti ribojančius įsitikinimus, keisti įsisenėjusius mąstymo bei elgesio modelius ir stiprinti vidinius išteklius. Kiekvieno žmogaus kelias yra unikalus, tačiau pokyčiai dažniausiai prasideda nuo vieno sprendimo – atsigręžti į save.
Kurk laimę ne laukdamas tinkamos dienos, o kurdamas ją šiandien. Nes kurdamas laimę savyje, iš tiesų laimi gyvenimą.
Nesvarbu, ar šiandien jautiesi laimingas, ar ieškai atsakymų į tau rūpimus klausimus – kelias į pažinimą ir pokytį visada prasideda nuo smalsumo ir noro suprasti giliau. Kartais užtenka vienos minties, idėjos, žodžio ar palyginimo, kad gimtų įkvėpimas žengti pirmą žingsnį. O juk visi žinome – net pačios didžiausios kelionės prasideda nuo pirmojo žingsnio.
Atrask daugiau informacijos apie laimę, jos šaltinius ar praktinius būdus ir idėjas kaip gyventi laimingesnį gyvenimą.
Vieno atsakymo nėra.
Kiekviena religija, filosofija ar pasaulėžiūra į šį klausimą atsako savaip. Budizme laimė siejama su vidine ramybe ir prisirišimų mažinimu. Islame – su artumu Dievui. Vakarų kultūroje laimė dažnai siejama su prasmingais santykiais, laisve, saugumu, sveikata, gyvenimo kokybe ir savirealizacija.
Tačiau yra vienas paradoksas – žmogus ne visada tiksliai žino, kas jį iš tiesų padarys laimingą.
Psichologijos tyrimai rodo, kad mes dažnai pervertiname tiek gerų, tiek blogų įvykių ilgalaikį poveikį savo laimei. Gavę tai, ko ilgai troškome, gana greitai prie to priprantame. Tai, kas vakar atrodė svajonė, šiandien tampa kasdienybe. Be to, savo gyvenimą nuolat lyginame su kitais arba su naujai susikurtais lūkesčiais, todėl pasitenkinimo jausmas dažnai būna trumpalaikis.
Tai nėra mūsų silpnybė – taip veikia žmogaus smegenys. Per evoliuciją jos pirmiausia išmoko rūpintis išgyvenimu, o ne nuolatine laime. Todėl natūraliai daugiau dėmesio skiriame grėsmėms nei maloniems dalykams, greitai priprantame prie gero ir nuolat ieškome, ką dar būtų galima pagerinti.
Vis dėlto tai nereiškia, kad laimė nuo mūsų nepriklauso. Priešingai – nors negalime kontroliuoti visų gyvenimo aplinkybių, galime ugdyti savo santykį su jomis. Laimė nėra vien atsitiktinė sėkmė ar palankių aplinkybių rezultatas. Ji kuriama mūsų mintimis, įpročiais, sprendimais ir gebėjimu gyventi sąmoningiau.
Laimė nėra privilegija, skirta tik išrinktiesiems. Kiekvienas žmogus turi teisę (ar net pareigą) siekti laimingo gyvenimo ir kartu atsakomybę rūpintis savo vidine būsena. Galbūt todėl lietuvių kalboje žodžiai laimė ir laimėti turi tą pačią šaknį – tarsi primindami, kad didžiausias gyvenimo laimėjimas yra ne turėti daugiau, o išmokti kurti daugiau laimės savyje.
„Ko dar trūksta iki pilnos laimės?” Tikriausiai ne kartą esate girdėję ištartą žmogui, kuris atrodo turi viską – šeimą, karjerą, sveikatą, finansinį saugumą. Kodėl taip nutinka? Todėl, kad laimė nėra vien išorinių aplinkybių suma. Ji gimsta žmogaus viduje. Išoriniai pasiekimai gali suteikti džiaugsmo, tačiau retai sukuria ilgalaikį laimės jausmą.
Nuo mažens mokomės, kad laimė slypi kitame žingsnyje – naujame žaisle, geresniame pažymyje, svajonių automobilyje, didesniuose namuose ar prabangesnėse atostogose. Ir tame nėra nieko blogo. Mūsų smegenys natūraliai sieja naujus dalykus su atlygiu, saugumu, pripažinimu, statusu ar kontrole. Trumpalaikis džiaugsmas, kurį suteikia malonios patirtys ar pirkiniai, yra visiškai normalus žmogaus psichikos mechanizmas.
Tačiau žmogus turi nepaprastą gebėjimą prisitaikyti. Tai, kas šiandien atrodo didžiulis laimėjimas, po kurio laiko tampa įprasta kasdienybės dalimi. Tada atsiranda naujas tikslas, naujas noras ir naujas klausimas: „Ko dar trūksta iki pilnos laimės?“
Paradoksalu, tačiau nuolatinis laimės vaikymasis ar nuolatinis savęs klausinėjimas: „Ar aš jau laimingas?“ dažnai sukuria priešingą efektą. Pradedame lyginti save su kitais, keliame sau vis aukštesnius reikalavimus ir vis dažniau pastebime tai, ko dar neturime.
Psichologijoje vis dažniau kalbama, kad laimė yra ne tikslas, o šalutinis prasmingo gyvenimo rezultatas. Ji dažniau aplanko tuomet, kai kuriame artimus santykius, mylime, padedame kitiems, jaučiamės saugūs, įsitraukiame į prasmingą veiklą, augame ir mokomės džiaugtis mažais kasdieniais dalykais.
Tai, kaip jaučiamės, dažnai priklauso ne vien nuo pačių įvykių, bet nuo to, kaip juos interpretuojame. Mūsų dėmesys, mintys, įsitikinimai ir ankstesnė patirtis formuoja emocinį atsaką į kiekvieną situaciją.
Gera žinia ta, kad žmogaus smegenys geba mokytis ir keistis visą gyvenimą. Keisdami savo mąstymo įpročius, dėmesį, vidinį dialogą ir kasdienius veiksmus, galime keisti ir tai, kaip patiriame gyvenimą.
Mokslininkai nesutaria dėl tikslių proporcijų, kiek laimę lemia genetika, kiek aplinkybės, o kiek mūsų pačių pasirinkimai. Vis dėlto daugelis šiuolaikinių psichologijos tyrimų rodo, kad nors dalis emocinio polinkio yra įgimta ir gyvenimo aplinkybės turi reikšmės, mokslas vieningai sutaria kad labai reikšminga laimės dalis priklauso nuo mūsų kasdienių įpročių, santykių, mąstymo ir sąmoningų pasirinkimų.
Tai reiškia, kad ne visas gyvenimo aplinkybes galime kontroliuoti, tačiau galime mokytis kitaip reaguoti, stiprinti vidinį atsparumą ir sąmoningai kurti daugiau ramybės bei pasitenkinimo savo gyvenime.
Būtent todėl laimė nėra tik atsitiktinė sėkmė ar palankių aplinkybių dovana. Ji yra procesas. Ji kuriama kasdien – mintimis, pasirinkimais, santykiu su savimi ir pasauliu.
Kurk laimę. Laimėk gyvenimą.
Nėra vieno recepto, kuris tiktų visiems. Kiekvienas žmogus laimę patiria savaip. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė laimė dažniau kyla ne iš to, ką turime, o iš to, kaip gyvename.
Jei reikėtų išskirti vieną veiksnį, kurį nuosekliausiai patvirtina moksliniai tyrimai, tai būtų artimų santykių kokybė.
Ne pinigai, ne karjera ir ne statusas ilgainiui geriausiai prognozuoja žmogaus laimę, o prasmingi ryšiai su kitais žmonėmis – šeima, partneriu, draugais ir bendruomene. Žmogui svarbu jaustis mylimam, priimtam, suprastam ir reikalingam. Būtent šie ryšiai padeda lengviau įveikti sunkumus, stiprina emocinę sveikatą ir suteikia gyvenimui prasmę.
Tačiau santykiai su kitais prasideda nuo santykio su savimi. Jei nuolat gyvename baimėje, įtampoje, savikritikoje ar ribojančiuose įsitikinimuose, tampa sunkiau kurti artumą ir pasitikėjimą su kitais žmonėmis.
Todėl kelias į laimę dažnai prasideda ne nuo išorinių pokyčių, o nuo vidinių. Kai keičiasi mūsų santykis su savimi, keičiasi ir santykiai su aplinkiniais. O būtent kokybiški santykiai yra vienas svarbiausių ilgalaikės laimės pamatų.
Laimė nėra nuolatinė euforija. Ji – vidinė būsena, kurioje telpa ramybė, dėkingumas, prasmė ir gebėjimas džiaugtis tuo, kas yra šiandien.
Svarbiausias laimės ir sveikatos prognozuotojas nėra pinigai, šlovė ar genetika – tai santykių kokybė. Artimi santykiai su partneriu, šeima draugais bei socialiniai ryšiai prognozuoja gerovę 2–3 kartus stipriau nei pajamų lygis.
Harvard Study of Adult development, 1938-2012
Stipriausias laimės veiksnys yra santykiai, o ne turtas. Laimė = gyvenimo pasitenkinimas + emocinė būsena
Psichologo Ed Diener (žinomo Dr. Happiness vardu) subjektyvios gerovės tyrimas
Svarbiausia yra subalansuota žmogaus gerovė, kurią sudaro 5 dalys: Teigiamos emocijos, Įsitraukimas, Santykiai su žmonėmis, Prasmė ir Pasiekimai. Ryšys su žmonėmis yra viena svarbiausių gerovės dalių.
Marin Selgman pozityvios psichologijos PERMA modelis
Nėra vieno universalaus laimės recepto, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad laimę galima ugdyti. Tai nėra vien sėkmės ar atsitiktinumo klausimas – daugelis mūsų kasdienių pasirinkimų daro didesnę įtaką, nei dažnai įsivaizduojame.
Jei svarstote apie norimus pokyčius bet turite klausimų ar abejonių dėl hipnoterapijos – kviečiu pasikalbėti.
Registruokitės nemokamai iki 20 min konsultacijai telefonu arba on-line.
Aptarsime, ar hipnoterapijos metodas tinka Jūsų norimam pokyčiui pasiekti.
Pradėkime kelionę drauge.